Nuostabus ir paslaptingas sakmių pasaulis. Čia gyvena laumės, kaukai, aitvarai, velniai ir daugybė kitų fantastinių būtybių. Tačiau jos nėra nutolusios, o veikia kažkur čia pat šalia mūsų: tūno pasislėpusios už krūmo, slepiasi tuščioje pirtyje, tamsioje klėtyje arba tyko už sienos kamaroje. Tereikia, kad nusileistų saulė, ateitų sutemos, ir štai tada jos pasirodo. Bent taip tikėjo mūsų protėviai. Todėl ir privengdavo ne tik tuščiu keliu naktį eiti, bet net koją į lauką iškelti. Ką gali žinoti, ką ten sutiksi pravėręs duris ir kas iš tamsos įsibraus į vidų.
Tačiau ne visos sakmės šioje knygoje yra kraupios ir paslaptingos. Yra ir tokių linksmų, kad negali jų skaityti nesikvatodamas. O kai užverti paskutinį puslapį, pasidaro taip liūdna, kad vėl norisi knygą atsiverti iš pradžių ir skaityti dar ir dar kartą.
Tokios jau tos sakmės. Baugios, linksmos ir nuostabios.
